Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pripažinti Dievo, žmogaus ir istorijos valdovo, pirmumą, o žemiškąją tikrovę apšviesti Dievo šviesa.
Šventasis Tėvas Viešpaties Angelo maldos susitikime komentavo sekmadienio Mišių evangeliją pagal Matą, kuriame pasakojama apie dar vieną Jėzaus susitikimą su jo priešininkais. Jų kalbų tema buvo mokestis ciesoriui, keblus klausimus apie tai ar dera mokėti mokestį Romos, Jėzaus gyvenamu laikotarpiu pavergusio Palestiną, imperatoriui. Nusistatymai buvo skirtingi. Todėl fariziejų užduotas klausimas „Valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“, buvo mėginimas paspęsti Jėzui spąstus. Nes pagal tai, kaip į jį būtų atsakęs, Jėzų būtų buvę galima apkaltinti kaip Romos šalininką arba priešininką.
Tačiau Jėzus į piktą klausimą reaguoja ramiai, išlaikydamas atstumą nuo sukeltos polemikos, paprašydamas parodyti pinigą. Jie parodė Jėzui denarą, o jis, žvelgdamas į pinigą paklausė, kieno ten paveikslas ir įrašas. Fariziejai tegali konstatuoti, kad ciesoriaus. Tuomet Jėzus jiems pasakė „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.
Viena vertus, paragindamas atiduoti ciesoriui tai, kas jam priklauso, Jėzus tvirtina, kad mokesčio mokėjimas nėra stabmeldystė, o žemiškai valdžiai privalomas veiksmas. Antra vertus, primindamas Dievo pirmumą, prašo atiduoti tai, kas priklauso Jam, kaip žmogaus ir istorijos valdovui.
Ciesoriaus paveikslas monetoje mums sako, kad teisinga jaustis kaip valstybės piliečiams pilnąja šio žodžio prasme, su visomis teisėmis ir pareigomis, tačiau simboliškai leidžia prisiminti kitą atvaizdą, kuris yra įspaustas kiekviename žmoguje: Dievo. Jis yra visko Viešpats, o mes, kurie esame sukurti pagal Jo atvaizdą, visų prima priklausome Jam. Fariziejų užduotas klausimas Jėzui suteikia proga iškelti klausimą, kuris gyvybiškai svarbus kiekvienam iš mūsų. „Kam priklausau?“ Šeimai, miestui, draugams, mokyklai, darbui, politikai, valstybei? Taip, tai aišku. Tačiau visų pirma, o tai primena Jėzus, tu priklausai Dievui. Tai pamatinis priklausymas: Tai Jis, kuris tau davė viską, kas esi ir ką turi. Todėl savo gyvenimą dieną iš dienos galime ir turime gyventi nuoširdžiai pripažindami mūsų esminį priklausymą Dievui, kuris kiekvieną iš mūsų sukuria individualiai, nepakartojamai, tačiau visuomet pagal savo mylimojo Sūnaus Jėzaus panašumą. Tai nuostabus slėpinys.
Todėl, pasak popiežiaus, krikščionys pašaukti konkrečiai įsipareigoti žmonijos ir socialinėje tikrovėje nepriešpastatant „Dievą“ ir „ciesorių“, nes tai būtų fundamentalistiška, o apšviečiant žemiškąją tikrovę Dievo šviesa. Pasikliauti Dievu pirmiau visko nereiškia bėgimo nuo tikrovės, o veiksmingą atidavimą Dievui to, kas jam priklauso.
Tikintysis,- sakė popiežius, - žvelgia į ateities tikrovę, kuri yra Dievo, tam, kad pilnutinai išgyventų žemišką gyvenimą ir drąsiai atsilieptų į jos keliamus uždavinius.
Kviesdamas, kad Mergelė Marija padėtų mums visą laiką gyventi pagal Dievo atvaizdą esantį mumyse, savo įnašu dalyvauti žemiško miesto statydinime, popiežius pradėjo vidudienį kalbamą Viešpaties Angelo maldą ir palaimino visus susirinkusius į Šv. Petro aikštė. (Vatikano radijas)
